tiesiogis

tiesiógis, -ė adj. (1) NdŽ 1. tiesus. | prk.: Pamokinu jus gero ir tiesiogio kelio Ch217. 2. žr. tiesioginis 1: Patiria tai tiesiogiu būdu Vd. Esmi rašęs iš tiesiogių prityrimų Vd.